Kvietimas į poezijos ir muzikos vakarą
- Details
- Created: Monday, 24 August 2020 21:08
- Hits: 5076

Open Source Content Management 
Liepos 23 d. keturiasdešimt Panovių bendruomenės centro narių ir jų draugų iš Sintautų ir Kudirkos Naumiesčio leidosi į kelionę šiuo maršrutu: Šakiai - Ventė - Minijos kaimas - Rusnės sala - Šilutė - Šakiai. Sukomplektuoti keliautojų komandą pavyko nesunkiai, nes visi buvo pasiilgę kaimyniškų santykių, glaudaus tarpusavio bendravimo, pasišnekėjimų.
Bendruomeniečiai anksti ryte atvyko į Ventės ragą, labiausiai į vakarus nutolusį Šilutės rajono tašką, pusiasalį rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jie susipažino su Ventės rago istorija, kuri yra labai įdomi ir individuali. Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Panoviečiai apžiūrėjo 1975-1986 m. rekonstruotą Ventės rago smaigalį. Rekonstrukcijos metu buvo pastatytas 250 m ilgio molas, kuris, baigiantis žiemai, atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus. Visus sudomino nuo 1863 metų veikiantis švyturys. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Ne vienas, įlipęs į švyturio viršūnę, grožėjosi nuostabiais vaizdais. Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.
Liepos 6-oji - nepaprasta šventė, primenanti didingą Lietuvos praeitį ir ilgaamžes mūsų šalies valstybingumo tradicijas. Tai vienijanti, sutelkianti ir kelianti pasididžiavimą diena. Tą dieną, 21 valandą, panoviškiai, kurie puoselėja tautines vertybes ir vertina savo valstybės pasiekimus, kaip ir visi pasaulio lietuviai susirinko giedoti Tautiškos giesmės. Po jos sugiedojimo skambėjo Jono Strielkūno posmai, skirti Lietuvai, jos šeimų vertybėms. Juos deklamavo Elvyra Valaitienė.
Po ofilialios dalies panoviškiai neskubėjo skirstytis. Mat jų laukė piknikas: prie arbatos puodelio pasivaišino Romutės obuolių sūriu, Vilijos keptomis spurgytėmis ir įvairiais kitų renginio dalyvių atsineštiniais sumuštiniais. Juos pasilikti viliojo skambiai atliekamos moterų dainos, noras pasišnekėti, pabendrauti. Daugelio siūlymu šie bendri suėjimai turėtų būti dažnesni. BC pirmininkas Bernardinas Vainius liepos 23 dieną pakvietė visus į kelionę po mažąją Lietuvą. Visi skirstėsi aptarę artimiausius bendruomenės renginius.
BC informacija
Šiemet liepos 6 d., lygiai 21.00 Lietuvos laiku, jau 12-ąjį kartą visame pasaulyje vienu metu skambėsianti „Tautiška giesmė“ pirmą kartą lietuvių vieningai buvo sugiedota 2009 metais. Valstybės dieną vieningai giedama Tautiška giesmė yra įrodymas, jog mes didžiuojamės būdami Lietuvos valstybės dalimi.
Liepos 6 d. 21val. kviečiame visus panoviečius bei svečius burtis Panovių skvere vieningam Lietuvos himno giedojimui. Po to visų laukia suneštinis piknikas.
Organizatoriai